- driekimas
- driekìmas sm. (2) → driekti: 1. Seilių driekìmas begalinis Brt. | refl.: Driekimasis seilių – negali žiūrėti Brt. 2. K Čia ne davimas [pėdų į vežimą], čia tiktais driekìmas Jnšk. | refl.: Driekìmasis šiaudų – visu keliu nukreikota Brt. 3. → driekti 4: Anksti pavasarį geresnis medžių driekimas, žievė da šlapia Brt. \ driekimas; išdriekimas; pridriekimas
Dictionary of the Lithuanian Language.